Grynas.lt reportažas apie projektą skirtą gerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje

 01-03-2019


Justinas Arlauskas, Tadas Žilėnas, Eglė Nes, www.GRYNAS.lt 2019 m. vasario 23 d. 13:19

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) nariai tarp Šakių ir Kauno rajonų ribos esančiame Novaraisčio ornitologiniame draustinyje jau pradėjo tvarkyti upinių žuvėdrų veisimosi buveines. Daugiau kaip 800 ha plote plytintis Novaraistis septintojo dešimtmečio pradžioje buvo paverstas eksploatuojamu durpynu. Vėliau, baigus kasti durpes, miškininkai rekonstravo užtvanką ant Novos upės ir, pasinaudoję buvusio geležinkelio pylimu, užtvenkė šiaurinę Novaraisčio dalį, po vandeniu paskandindami apie 500 ha durpyno plynumų.

„Kai jau ta dalis buvo užtvenkta, tai toje vietoje tokia šlapymė pasidarė. Pats Novaraistis žinomas kaip migruojančių gervių sustojimo vieta. Daugiau kaip 3 tūkst. jų čia rudenį, migracijos metu, susirenka. Todėl ši vieta ir buvo paskelbtas ornitologiniu draustiniu, taip pat čia gausu ir kitų retų paukščių rūšių. Peri ir gulbės giesmininkės, ir rudakakliai kragai, ir kitos saugomos rūšys. Čia liko daug neišvežtų durpių krūvų, kurios gabūt buvo prastesnės kokybės arba sovietmečio tas neūkiškumas pasireiškė. Rekonstravus užtvanką pakilo vanduo, susiformavo kyšančios durpių salos, kur vėliau pradėjo kurtis paukščiai“, – pasakojo LOD vadovas L. Raudonikis.

Ant likusių durpių krūvų perėti įsisukudavo daugiausia kirai ir upinių žuvėdrų kolonijos. Tačiau, laikui bėgant, teritorijoje suvešėjo krūmynai ir nendrės, todėl didžiuliai plotai tapo nepatrauklūs čia anksčiau gausiau perėjusioms upinėms žuvėdroms. „Kirams čia pradėjus perėti, po kurio laiko dėl jų išmatų susidarė organika, pradėjo augti žolinė augalija. O žuvėdros gali perėti ant smėlio, durpių, arba turi būti žema žolė. Aukštos žolės, nendrių jos vengia. Kirai gali perėti, o žuvėdros jau nebe“, – aiškino L. Raudonikis.

Atliekant gamtotvarkinius darbus, upinėms žuvėdroms ornitologai įrengs ir slėptuves su stogeliais, kur žuvėdrų jaunikliai galės pasislėpti nuo plėšriųjų kirų. Anksčiau, kaip pasakoja L. Raudonikis, kirai sulesdavo žuvėdrų jauniklius. Dabar šie vasaros metu slėptuvėse galės pasislėpti ne nik nuo kirų, bet ir nuo kaitros. Jei šios durpių krūvų salos išliks, bus prižiūrimos, tvarkomos, pasakojimą tęsia LOD vadovas, tikėtina, kad žuvėdros čia perės, o jų populiacija augs.

„Daug krūvų, geros mitybinės sąlygos, manau, leis čia turėtų didelę upinių žuvėdrų populiaciją. Nemažai tyrinėjau šiuos paukščius, todėl, manau, sukūrus joms tinkamas sąlyjas, jos Novairaistyje perės ne vienerius metus. Čia įsikurti gali ir iki šimto ar net iki dviejų šimtų porų. Jau dabar čia jų apie 80, o pirmą koloniją sudarė vos 20, todėl matau, kad ši teritorija gali tapti stipriu centru upinių žuvėdrų rūšiai“, – įsitikinęs LOD vadovas.

Novaraisčio ornitologinis draustinis tik viena iš 8 teritorijų, kur siekiama apsaugoti nykstančias upines žuvėdras ir sudaryti sąlygas joms sėkmingai išperėti ir užauginti jauniklius. Taip pat rūpinamasi ir mažosiomis žuvėdromis, kurių dabar Lietuvoje peri tik apie du tris šimtus porų. Štai Nemuno upės pakrantėse ir salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, Kalvių karjere bei Nemuno deltoje, bus pilamos stacionarios salos. Bendrai numatoma supilti 13 salų 5 hektarų plote.

www.grynas.lt, www.delfi.lt

Lietuvos ornitologų draugijai kartu su partneriais VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ir UAB „EKO STOMA įgyvendina ES LIFE programos lėšomis finansuojamą projektą  „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ (Nr. LIFE17 NAT/LT/000545).

Projektą finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa,  LR aplinkos ministerija ir projekto partneriai.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018 m. liepos mėn. – 2022 m. gruodžio mėn.

Projekto interneto svetainė (palnuojama nuo 2019 m. vasario mėn. pab.) www.lifeterns.lt

Daugiau apie projektą skaitykite čia


Visos rubrikos naujienos: