ES LIFE programos finansuojamo projekto Nemuno kilpų regioniniame parke 2020 metais vykdytų veiklų apžvalga
09-11-2020
Nemuno kilpų regioniniame parke paukščių apsaugai išskirtose dviejose „Natura 2000“ teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ jau antri metai vykdomas ES LIFE programos finansuojamas projektas "Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje". Pagrindinis šio projekto tikslas atkurti degradavusiais svarbiausias nykstančių ir saugomų upinių ir mažųjų žuvėdrų veisimosi buveines ir sugražinti į Nemuno salas jau beveik išnykusią žuvėdrų populiaciją. Svarbiausi vykdomi projektiniai darbai – pagrindinių, šiuo metu degradavusių (užaugusių aukšta žoline ir sumedėjusia augmenija) žuvėdrų veisimosi buveinių tvarkymas Nemuno salose kasmet šalinant žolinę ir sumedėjusią augmeniją papildomai atveriant atviro smėlio plotelius, lygiagrečiai su tvarkymo darbais tvarkomose teritorijose vykdomas perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringas. Taip pat yra taikomos papildomos perinčių žuvėdrų apsaugos priemonės – perimvietėse gegužės-liepos mėnesiais lankymąsi ribojantys informaciniai užrašai ir perėjimo sėkmingumą padidinančios stogelio formos slėptuvės žuvėdrų jaunikliams nuo vidurvasarį alinančios kaitrios saulės bei plėšrūnų.
Tvarkomos Nemuno salos ties Lengveniškėmis
Apsauginiai stogeliai (slėptuvės) žuvėdrų jaunikliams
Siekiant Nemuno kilpų regioniniame parke atkurti svarbiausias žuvėdrų veisimosi buveines ir ilgam išlaikyti stabilias jų populiacijas paukščių apsaugai išskirtoje teritorijoje „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ numatyta atkurti ir prižiūrėti dvi didžiąsias apie 4 ha ploto Nemuno salas, jose nuolatos šalinant aukštą žolinę bei sumedėjusią augmeniją papildomai atveriant atviro smėlio plotelius, o teritorijoje „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ numatyta atkurti vieną degradavusią 0,3 ha ploto salą, ją uždengiant geotekstile ir užpilant žvyro sluoksniu, tam, kad kuo ilgiau sala išsilaikytų atvira be papildomų kasmetinių tvarkymo darbų.
Paruošta mažųjų ir upinių žuvėdrų perimvietė Lengveniškių saloje
Paruošta mažųjų ir upinių žuvėdrų perimvietė Pelėšiškių saloje
Iki projekto įgyvendinimo Nemuno kilpų regioniniame parke svarbiausiose žuvėdrų veisimosi buveinėse dėl salų užaugimo aukšta ir tankia augmenija stabilių perinčių žuvėdrų populiacijų jau buvo nebelikę keletas metų. Pradėjus įgyvendinti ES LIFE programos finansuojamą projektą ilgai laukti teigiamų rezultatų nereikėjo. Po 2019 metais atliktų pradinių žuvėdrų veisimosi buveinių tvarkymo darbų šių metų pavasarį žuvėdros pradėjo grįžinėti į savo senokai apleistas perimvietes. 2020 metais perinčių žuvėdrų monitoringo metu buvo nustatyta, kad teritorijos „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ tvarkomoje saloje pradėjo perėti 5 mažųjų žuvėdrų ir 23 upinių žuvėdrų poros, o teritorijos “Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio” tvarkomoje Pelėšiškių saloje pradėjo perėti 4-5 mažųjų žuvėdrų ir 27-32 upinių žuvėdrų poros. Pelėšiškių saloje situacija yra tikrai džiuginanti ir išskirtinė, nes šioje saloje žuvėdros buvo išnykę jau prieš gerą dešimtmetį. Po tvarkymo darbų į salas sugrįžo ir kitos atviras salas pamėgę vandens paukščių rūšys, tai krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai ir raudonkojai tulikai. Salos taip pat tapo patrauklios laikinam poilsiui gausiems rudeniop migruojančių vandens paukščių būriams. Kadangi tai tik pirmieji metai su atkurtomis sunykusiomis žuvėdrų veisimosi buveinėmis, tikimasi kad ateityje Nemuno kilpų regioniniame parke saugomų perinčių žuvėdrų populiacijos turėtų gausėti.
Į Nemuno salas sugrįžusi mažoji žuvėdra
Nemuno salose įsikūrusios ir perinčios upinės žuvėdros
Kadangi Nemuno salos dėl gausių organinių sąnašų bei drėgmės pertekliaus labai sparčiai, vos per dvejetą ar trejetą metų pilnai pasidengia aukšta žoline ir sumedėjusia augmenija, žuvėdrų perimvietėms būtina beveik kasmetinė priežiūra. 2020 metų antroje pusėje buvo atlikti pakartotini teritorijos „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ salų tvarkymo darbai pašalinant per metus ataugusią žolę bei krūmų atžalas, taip siekiant nualinti ir sulėtinti žolių ir krūmų kasmetinį atauginėjimą. Teritorijoje „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ 2019 metais kitaip nei įprasta atkurtos žuvėdrų perimvietės, uždengiant visą salą geotekstile ir žvyru, šiais 2020 metais tvarkyti nereikėjo, nes sala iki šiol išsilaikė visiškai atvira.
Mobili žuvėdrų monitoringo ir salų priežiūros priemonė
2020-ųjų metų pakartotini salų tvarkymo darbai
2020-aisiais metais Lengveniškių saloje pakartotinai nupjautos krūmų atžalos
Lygiagrečiai su buveinių tvarkymo ir perinčių žuvėdrų stebėsenos darbais buvo taikomos ir papildomos perinčių žuvėdrų apsaugos priemonės, tai perimvietėse lankymąsi ribojančių informacinių užrašų bei perėjimo sėkmingumą padidinančių stogelio formos slėptuvių žuvėdrų jaunikliams įrengimas. Šios priemonės buvo pakankamai veiksmingos, nes padėjo riboti perteklinį, bent jau sąmoningų žmonių lankymąsi perimvietėse, o stogelio formos slėptuves žuvėdrų jaunikliai labai pamėgo atvirose salose slėpdamiesi nuo vasarinės saulės kaitros bei sparnuotų plėšrūnų, kas labai dažnai įtakoja žuvėdrų jauniklių žūtis.
Upinė žuvėdra, prižiūrinti po apsauginiu stogeliu pasislėpusį savo jauniklį
Nuo saulės kaitros ir plėšrūnų po apsauginiu stogeliu pasislėpęs upinės žuvėdros jauniklis
Dabar, kai žuvėdrų veisimosi periodas baigėsi ir jos jau iškeliavę į tolimąsias žiemavietes, o kasmetiniai salų tvarkymo darbai jau eina į pabaigą belieka laukti sekančio, dar gausesnio žuvėdrų sugrįžimo sezono, su viltimi kad Nemuno kilpų regioniniame parke pagaliau vėl atsikurs stabilios bei gausios nykstančių upinių ir mažųjų žuvėdrų populiacijos.
Mažoji žuvėdra su jaunikliu
Upinės žuvėdros su jaunikliais
Renato Jakaičio ir Žydrūno Sinkevičiaus nuotraukos
Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos informacija
