Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio (404,16 ha)

Alytaus, Prienų, Birštono savivaldybių teritorijoje esanti Nemuno atkarpa su keliomis mažomis sezoniškai apsemiamomis salaitėmis. Tai dalis Nemuno kilpų hidrografinio draustinio, kuris buvo įsteigtas 1997 m. 2004 m. šiai vietovei suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, saugant mažąsias žuvėdras. 2009 m. Nemuno atkarpa išskirta kaip buveinių apsaugai svarbi teritorija. Vietovė naudojama vandens turizmui, mėgėjiškai žvejybai, poilsiavimui. Salos pavasarį ir žiemą yra apsemiamos. Upės pakrantės apaugusios lapuočiais ir spygliuočiais medžiais bei krūmais, kai kur atsiveria atviros pievos. Teritorija svarbi paukščių apsaugos požiūriu. Čia įsikūrusi nedidelė per 50 porų rudagalvių kirų kolonija, sutinkamos pavienės upinių ir jūrinių kirlikų poros. Migracijų metu apsistoja keliaujantys įvairių rūšių tilvikai ir antys.

Vietovė svarbi mažosioms ir upinėms žuvėdroms. 2000 m. čia perėjo per 30 porų mažųjų žuvėdrų, t.y. apie 10 % šalies populiacijos. Dėl dramatiškų buveinių pokyčių, jų užaugimo aukštomis žolėmis ir krūmais, dabar sutinkamos tik pavienės perinčios žuvėdrų poros. Saloms užaugus liko tik nedideli lopinėliai, kur šios žuvėdros dar gali įsikurti. Negausios ir upinės žuvėdros, kurių randama perint per 10 porų. Jų skaičių lemia ta pati priežastis – salų užaugimas.

Europos Bendrijos požiūriu vietovėje saugoma ūdra, salatis, kartuolė, kirtiklis, pleištinė skėtė.